XXI amžiuje prie pramoninių robotų prisijungė bendradarbiaujantys robotai arba "kobotai", kurie robotizacijai suteikė daugiau lankstumo, padidino saugą bei darbinių procesų įvairovę.
ABB Baltijos šalių robotikos verslo vadovas Linas Žukauskas sako, kad pokyčiai šioje srityje reiškia, kad ir įmonės Lietuvoje taip pat imasi robotizacijos.
Nesustabdomas robotų skaičiaus augimas
Būdamas robotikos vadovas Baltijos šalyse, L. Žukauskas mato, kaip įmonės kasdien atranda naujų robotizacijos ir automatizacijos galimybių. Pirmąjį pramoninį robotą Linas pardavė dar 2005 metais, kai, pasak jo, robotų beveik nebuvo. "Bent jau man taip atrodė", - šypsosi jis. "Tikriausiai keletas jų buvo universitetuose, užsilikę nuo sovietmečio. Tais laikais verslas labai lėtai augo; per metus parduodavome gal tik tris robotus. Dabar vien tik Baltijos šalyse kasmet parduodame apie šimtą robotų. Vis daugiau ir daugiau gamybos įmonių savo veikloje diegia automatizacijos ir robotizacijos sprendimus."
Robotizacijos tempą taip pat paspartino tiek numatomi, tiek nenumatyti socialiniai pokyčiai. Žukauskas sako, kad COVID-19 nušvietė didžiausią problemą pramonės srityje - vyraujant karantino ribojimams darbuotojai negalėjo dirbti, atsirado prastovos, daugeliui įmonių sukėlusios nemažų sunkumų. Kita robotizacijos augimo priežastis yra senstanti visuomenė tiek Europoje, tiek Kinijoje. "Žmonėms patinka kūrybinė saviraiška", - sako jis. "Būtent todėl reikia ieškoti sprendimų, kurie gamybą padarytų efektyvesnę, o robotai galėtų imtis visų monotoniškų užduočių."
Artimiausia robotikos ateitis
Bendras robotizacijos augimas bei spartėjantis jos tempas lėmė robotų valdymo programų supaprastinimą ir virtualios realybės bei dirbtinio intelekto diegimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad robotika yra nepaprastai sudėtinga, nes jai reikia tokių specifinių įgūdžių kaip programavimas ir techninės žinios. Tačiau L. Žukauskas sako, kad tai turėtų keistis. "Ateityje robotus galės programuoti žmonės, neturintys jokių programavimo įgūdžių", - jis prognozuoja ir priduria, kad nors suprogramuoti robotai gali daryti klaidų, bet jų padaro gerokai mažiau nei žmonės.
Anksčiau pramoniniai robotai dažniausiai buvo naudojami automobilių gamybos pramonėje, bet dabar jie vis dažniau naudojami ir kitose pramonės šakose, įskaitant vidutinio dydžio ir net mažesnes įmones.
Robotikos tikslinės grupės yra tradicinės pramonės šakos, tokios kaip metalurgija, maisto pramonė, taip pat logistika, sveikatos apsauga ir statyba – visos sritys, kuriose trūksta darbo jėgos ir kuriose robotizacija yra didžiulė pagalba. "Pavyzdžiui, ABB gaminami kobotai ir mobilieji robotai naudojami ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose", - aiškina L. Žukauskas.
Baltijos šalys: vienija bendra istorija ir stipri darbo etika
L. Žukausko teigimu, robotizacijai Baltijos šalyse didelę įtaką padarė laikotarpis, kai buvo kuriama pramonė.
Pavyzdžiui, Estiją jis apibūdina kaip labai sėkmingą startuolių ir „vienaragių“ šalį, kurios pramonėje veikia daug mažų įmonių, taip pat šalyje itin svarbus elektronikos sektorius. Tuo tarpu Latvijoje vyrauja labiau tradicinė pramonė – daugiausia maisto, gėrimų bei metalų, o Lietuva garsėja metalo ir medienos pramone..
Galima įžvelgti skirtimų tarp Baltijos šalių, tačiau nė vienos jų pramonė nėra itin didelė. "Nors Baltijos šalyse turime pramonę ir robotų, bet tai, kas yra gaminama turi palyginti nedidelę pridėtinę vertę", - pripažįsta L. Žukauskas. "Į tai dėmesį turėtų atkreipti ne tik ABB, bet ir visa Baltijos šalių rinka, turime apgalvoti, kaip pasitelkę robotus galėtume gaminti didesnę pridėtinę vertę turinčias prekes."
Darbas ABB suartina kultūras
Per 20 metų patirtį ABB robotikos srityje, L. Žukauskas matė didžiulę plėtrą tiek bendrovėje, tiek pramonėje apskritai. Bet per visą tą laiką pagrindinės bendrovės vertybės išliko tos pačios. "Tai nebus kažkas negirdėto, bet didžiausias ABB turtas yra joje dirbantys žmonės", - šypsosi jis. Tuo jis didžiuojasi. "Jei pasitikite savo komanda, o ji pasitiki jumis, galima pasiekti nuostabių rezultatų".
ABB yra tarptautinė įmonė, kurioje vertinami įvairiausi žmonės. "Kai skirtingų kultūrų žmonės dirba kartu, jie visi vieni iš kitų kažko išmoksta", - sako Linas. "Taip jie tampa geresniais žmonėmis, o per juos geresne tampa ir bendrovė. Tai fantastiškas būdas augti tiek asmeniškai, tiek profesionaliai, ir kartu prisidėti prie įmonės, kurioje dirbame, augimo."
