Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad 2024–2030 m. elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių padidės maždaug 60 proc. – nuo 9 900 iki 16 200 TWh[1]. Daugiau kaip pusę šio augimo turėtų užtikrinti saulės elektrinės.
Praktikoje visos technologijų grandinės veikimas tiesiogiai atsispindi projekto ekonomikoje.
Tokia plėtra keičia elektros gamybos apimtį ir jos vertę. Saulėtomis valandomis pasiūla vis dažniau viršija paklausą, elektros kainos mažėja, o kai kuriose rinkose dalį gamybos tenka riboti. Todėl saulės energetikos projektų vystytojams svarbu ne vien tai, kiek energijos bus pagaminta, bet ir kada ją bus galima panaudoti arba parduoti.
Šį uždavinį padeda spręsti elektros energijos kaupimo sistemos (BESS). Jos suteikia galimybę energiją išsaugoti ir į tinklą patiekti kitu metu, kartu prisidėdamos prie gamybos bei vartojimo pusiausvyros. Tačiau tokiems projektams nepakanka tik saulės elektrinės ir baterijų – reikia suderintų galios keitimo, energijos valdymo, apsaugos ir prijungimo prie tinklo technologijų.
Kaupimo sistemos keičia saulės elektrinių veikimo modelį
Saulės elektrinės vis dažniau projektuojamos kartu su kaupimo įrenginiais, o anksčiau vyravusį atskirų gamybos objektų modelį keičia bendrai valdomi energijos centrai. Šį pokytį skatina poreikis mažinti labai žemų ar neigiamų elektros kainų poveikį ir kartu prisidėti prie tinklo stabilumo.
„Kai didelė dalis saulės elektrinių energiją gamina tuo pačiu metu, vidurdienį elektra gali prarasti dalį savo vertės. Kaupimo sistema leidžia energijos perteklių išsaugoti ir panaudoti vėliau, pavyzdžiui, vakarinio vartojimo piko metu. Taip elektros pagaminimo laikas atskiriamas nuo jos panaudojimo, o saulės elektrinės veikla tampa lankstesnė“, – sako ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas.
Kaupimas keičia ir projekto ekonomiką. BESS gali padėti sumažinti nuostolius dėl priverstinio gamybos ribojimo, valdyti galios pikus, užtikrinti rezervinį elektros tiekimą ir atverti galimybių dalyvauti balansavimo bei kitų elektros sistemai teikiamų paslaugų rinkose. Energiją galima kaupti mažų kainų laikotarpiu arba tuomet, kai dėl tinklo perkrovų ribojama gamyba, o parduoti ar panaudoti tada, kai jos vertė didesnė.
„Vertindami investicijas projektų vystytojai atsižvelgia į elektros gamybos savikainą, prijungimo prie tinklo sąlygas, galimą gamybos ribojimą, kainų svyravimus ir ilgalaikes elektros pardavimo sutartis. Todėl kaupimo sistema yra ne priedas prie saulės elektrinės, o vienas iš projekto ekonominį pagrįstumą lemiančių elementų“, – pabrėžia J. Pesliakas.
Tinklų pralaidumas tampa plėtros riba
Saulės ir vėjo elektrinių technologijos tobulėja sparčiau nei elektros tinklai. AFRY atlikto ir organizacijos „Beyond Fossil Fuels“ užsakyto tyrimo[2] duomenimis, aštuoniose Europos rinkose prijungimo prie skirstomųjų tinklų laukia apie 375 GW atsinaujinančios energijos gamybos ir 455 GW kaupimo projektų. Šie skaičiai rodo, kad plėtrą vis dažniau riboja ne technologijų prieinamumas, o galimybė naujus pajėgumus prijungti prie tinklo.
Ribotas elektros tinklų pralaidumas šiandien yra viena didžiausių atsinaujinančios energetikos plėtros kliūčių Europoje. Perdavimo ir skirstymo sistemos ne visur gali priimti sparčiai augantį naujos gamybos srautą, todėl stringa investicijos ir lėtėja energetikos pertvarka.
Kaupimo įrenginiai nepakeičia poreikio modernizuoti tinklus, tačiau padeda veiksmingiau išnaudoti esamą infrastruktūrą. Jie gali sukaupti energiją tada, kai tinklas labiausiai apkrautas, o vėliau ją grąžinti į sistemą. Tai mažina staigius gamybos ir vartojimo svyravimus bei suteikia tinklo operatoriams daugiau lankstumo.
Kitas svarbus pokytis – tinklą formuojančių keitiklių plėtra. Įprasti keitikliai prisitaiko prie jau veikiančio tinklo įtampos ir dažnio, o tinklą formuojanti įranga gali pati prisidėti prie šių parametrų palaikymo. Pažangios kaupimo sistemos taip pat gali turėti savarankiško paleidimo funkciją ir po didelio sutrikimo padėti pradėti elektros tinklo atkūrimą.
Lietuvoje svarbu ne vien elektros kaina
Lietuvoje energijos kaupimo sistemų plėtra sparčiai pereina į praktinį etapą. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2026 m. liepos mėn. duomenimis, prie bendrovės valdomo elektros perdavimo tinklo jau buvo prijungtos šešios komercinės baterijų energijos kaupimo sistemos.[3]
Vertinant tiek prie skirstomojo, tiek prie perdavimo tinklo prijungtus elektros energijos kaupimo įrenginius, Lietuvoje iš viso įrengta 742 MW galios kaupiklių. Jų leistina generuoti galia siekia 581 MW, o bendra talpa – 1 196 MWh.
Justinas Pesliakas pastebi, kad keičiasi ir įmonių keliami klausimai. Anksčiau investicijos į saulės elektrines dažniausiai buvo vertinamos pagal galimybę sumažinti einamąsias sąnaudas, o dabar vis dažniau skaičiuojama ir energijos kaupimo sukuriama vertė.
„Lietuvos rinka per pastaruosius kelerius metus gerokai subrendo. Jeigu anksčiau saulės elektrinės pirmiausia buvo vertinamos kaip būdas sumažinti elektros sąnaudas, šiandien įmonės vis dažniau kalba apie energetinį atsparumą, lankstumą, veiklos tęstinumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Didėjant elektros kainų svyravimams bei atsinaujinančių energijos išteklių daliai, vien gaminti energiją nebepakanka – būtina gebėti ją efektyviai valdyti ir kaupti“, – pabrėžia J. Pesliakas.
Didžiausią susidomėjimą stambių saulės elektrinių ir BESS sprendimais Lietuvoje šiuo metu rodo atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai, gamybos įmonės, duomenų centrų operatoriai, logistikos bendrovės ir infrastruktūros objektų valdytojai. Šiems sektoriams energijos kaina, tiekimo patikimumas ir galimybė lanksčiai valdyti vartojimą yra strateginiai konkurencingumo veiksniai.
Pramonės įmonėms kaupimo įranga gali padėti mažinti galios pikus, geriau panaudoti nuosavoje elektrinėje pagamintą energiją, valdyti kainų svyravimo riziką ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Vis dėlto sprendimą investuoti lemia ne viena aplinkybė: vertinama tikėtina grąža, baterijų ilgaamžiškumas, sauga, priešgaisrinė apsauga, rinkos reguliavimas ir įrangos integravimo sudėtingumas.
Vis dažniau nauji projektai planuojami kaip integruotos sistemos. Saulės elektrinė ir elektros energijos kaupimo sistema projektuojamos kartu, siekiant kuo geriau panaudoti pagamintą energiją, veiksmingiau išnaudoti tinklą ir didinti investicijų grąžą.
Projekto rezultatą lemia visa technologijų grandinė
Didėjant projektų mastui ir sudėtingumui, plečiasi technologijų tiekėjo vaidmuo. Galutinį rezultatą lemia pavienių komponentų charakteristikos ir jų tarpusavio sąveika – kaip veikia saulės elektrinės keitikliai, baterijos, transformatoriai, skirstyklos, apsaugos, elektrinės valdiklis bei prijungimo prie tinklo įranga.
ABB šioje srityje remiasi dešimtmečius kaupta didelės galios keitiklių ir energetikos infrastruktūros patirtimi. Bendrovės kompetencijas saulės energetikos ir BESS rinkoje sustiprino 2025 m. gruodį užbaigtas „Gamesa Electric“ galios elektronikos verslo įsigijimas. ABB sprendimų spektrą papildė stambioms saulės elektrinėms skirti keitikliai, pramoninės kaupimo sistemos ir daugiau kaip 45 metus kauptos galios elektronikos žinios.
ABB yra įdiegusi daugiau kaip 120 GW galios keitimo pajėgumų įvairiuose energetikos sektoriuose ir veikia daugiau kaip 70 šalių. Bendrovės įdiegti saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo sistemų pajėgumai viršija 18 GW.
ABB sprendimai apima galios keitimo ir energijos valdymo sistemas, transformatorius, vidutinės bei žemos įtampos skirstymo įrangą, apsaugos, atjungimo, matavimo ir stebėsenos priemones. Stambiems projektams gali būti tiekiamos gamykloje surinktos bei išbandytos modulinės stotys. Tai padeda sutrumpinti įrengimo laiką ir sumažinti riziką, kylančią derinant skirtingas projekto dalis.
„Energetikos technologijų tiekėjų vaidmuo per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė – šiandien jie turi padėti pereiti nuo paprastos elektros gamybos prie pažangaus visos sistemos valdymo“, – sako ABB „Motion High Power“ Europos regiono pardavimų vadovas David Martínez Ortega.
Praktikoje visos technologijų grandinės veikimas tiesiogiai atsispindi projekto ekonomikoje.
„Vertinant šiuolaikinius saulės elektrinių ir BESS projektus, svarbus ne pavienių komponentų efektyvumas, o bendras visos sistemos naudingumas – nuo energijos pagaminimo iki galutinio jos panaudojimo. Kiekviename energijos keitimo etape susidaro tam tikrų nuostolių, todėl net 0,5–1 proc. efektyvumo skirtumas per visą eksploatavimo laikotarpį gali turėti reikšmingos įtakos projekto ekonomikai ir investicijų grąžai“, – sako J. Pesliakas.
Naujos kartos sprendimai saulės elektrinėms ir BESS
ABB stambioms saulės elektrinėms ir elektros energijos kaupimo sistemoms siūlo „Proteus“ galios keitimo sprendimus. „Proteus PV“ keitiklio didžiausias efektyvumas siekia 99,45 proc., o bendras harmoninių iškraipymų koeficientas (THDi), nesiekiantis 0,7 proc., padeda užtikrinti elektros energijos kokybę, mažinti nuostolius ir infrastruktūrai tenkančią apkrovą.
Kaupimo sistemoms skirtas dvikryptis „Proteus PCS-E“ galios keitiklis įkrauna baterijas ir tiekia jose sukauptą energiją į tinklą arba vartotojo elektros sistemą. Jis gali būti derinamas su skirtingų gamintojų baterijomis, turi tinklą formuojančio veikimo funkcijas ir gali padėti savarankiškai pradėti sistemos atkūrimą nutrūkus išoriniam elektros tiekimui.
Saulės elektrinės, kaupimo sistemos arba jas jungiančio projekto darbą koordinuoja „Orchestra“ elektrinės valdiklis. Jis reguliuoja aktyviąją ir reaktyviąją galią, įtampą, dažnį, galios kitimo spartą, energijos kaupimą ir, kai būtina, gamybos ribojimą. Taip skirtingi įrenginiai sujungiami į vieną konkretaus projekto ir elektros tinklo reikalavimams pritaikytą sistemą.
Technologijų vertę lemia ne vien pradinės jų charakteristikos. „Proteus“ portfelio įranga projektuojama 30 metų eksploatavimo laikotarpiui, o ABB paslaugos apima įrangos įrengimą ir paleidimą, profilaktinę priežiūrą, diagnostiką, remontą, atsargines dalis, mokymus bei techninę pagalbą.
Artimiausiais metais saulės energetikos plėtrą vis labiau apibrėš ne vien įrengtų megavatų skaičius, bet ir gebėjimas pagamintą energiją efektyviai valdyti, kaupti bei patikimai integruoti į elektros tinklą. Šiam rinkos etapui ABB siūlo sukaupta patirtimi ir išplėstu technologijų spektru paremtą sprendimų grandinę – nuo galios keitimo bei energijos valdymo iki prijungimo prie tinklo ir visą projekto eksploatavimo laikotarpį teikiamų paslaugų.
Plačiau apie ABB „Proteus“ galios keitimo sprendimus: Battery Energy Storage Inverters | ABB
[1] https://www.iea.org/reports/renewables-2025/renewable-electricity
[2] https://afry.com/en/insight/europes-distribution-grids-need-new-operating-model-electrification-era
[3] https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/prie-elektros-perdavimo-tinklo-prijungta-sestoji-komercine-20-mw-galios-bateriju-kaupimo-sistema-/36614
