Žemės diena pradėta švęsti 1970 metais JAV, kuomet vietos aktyvistai subūrė žmones protestuoti prieš pramonės vykdomą gamtos niokojimą. Šiandien Žemės dienos minėjimas paplitęs visame pasaulyje ir buvo siejamas su įvairiomis temomis: švariu vandeniu, švariu oru, jūros žinduolių apsauga, bei klimato kaitos stabdymu. Šios ypatingos dienos proga paklausėme ABB darbuotojų, kodėl svarbu galvoti apie plastiką? Pateikiame jų mintis.
Kodėl svarbu galvoti apie plastiką?
Dainius Bružas, ABB Baltijos šalių elektrifikacijos verslo vadovas: Tai ne tik pats plastikas, bet ir jo daromas poveikis. Plastiko yra visur, net pačiose keisčiausiose vietose ir, deja, ne teigiama prasme. Turėtume galvoti apie perteklinio plastiko naudojimo ribojimą. Negalime visiškai pašalinti plastiko iš savo kasdienio gyvenimo ar gamybos. Ką galime padaryti, tai žymiai sumažinti jo naudojimą. Toks pokytis labiausiai įtakotų visus vandenis ir vandenynus, kurie išties yra smarkiai užteršti plastiku.
ABB jau dabar juda ta kryptimi. Pavyzdžiui, visuose savo procese stipriai mažiname pakuočių kiekį. Be to, jau naudojame ir visus kitus būdus plastikui mažinti. ABB kuria naujas medžiagas ir projektuoja gaminius, pagamintus iš alternatyvių medžiagų, pavyzdžiui, bioplastiko ar perdirbto plastiko. Mūsų gamybos procesuose jau pradėtas naudoti daugkartinio naudojimo plastikas. Mes netgi ieškome papildomų bioplastiko naudojimo būdų.
Labai geras pavyzdys - ABB Porvoo gamykla Suomijoje, kuri yra neutrali anglies dioksido atžvilgiu ir yra įgyvendinusi naujoves elektros instaliacijos gamyboje. Jungiklių ir kištukinių lizdų, pagamintų iš bioplastiko pavyzdys yra serija SAGA™, kuri tampa naujų tendencijų formuotoja Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Be to, tokie gaminiai, kaip paviršinio montavimo dėžutės, pagamintos iš perdirbto plastiko, yra konkretūs praktiniai pavyzdžiai, kaip galima tai įgyvendinti. Apie tai kiekvienas gamintojas turėtų galvoti ne tik šiandien, bet ir kasdien.
Jukka Patrikainen, ABB Baltijos šalių el.variklių ir pavarų verslo vadovas: Plastikas yra gera žaliava ir jis yra daug kur naudojamas. Suomijoje plastiko atliekos rūšiuojamos labai efektyviai, jos sudaro apie pusę viso atliekų kiekio. Čia, Estijoje, rūšiavimas kol kas taip neveikia, todėl mūsų prioritetas turėtų būti tai įgyvendinti. Plastikas gali būti perdirbamas, o rūšiavimas yra įpročio ir atsakomybės klausimas. Jei visos šalys pereitų prie šiukšlių rūšiavimo, žmonėms tai būtų mažas pokytis, bet didelė pagalba gamtai. Kartu tai būtų ir nemažas finansinis teigiamas pokytis pačiai žmonijai.
Meelis Paas, ABB elektrifikacijos verslo pardavimų specialistas ir tvarumo ambasadorius: Akivaizdu, kad žmonija šiandien nebūtų tokioje neįtikėtinoje situacijoje, jei ne plastiko naudojimas. Plastiko yra visur: sunku būtų įsivaizduoti energijos gamybą ir tiekimą (izoliacinės medžiagos), informacines technologijas (izoliacija, įrangos korpusai ir pan.), transportą apskritai (pavyzdžiui, automobilių padangos). Ar tai turėtume be plastiko ir technologijų? Pakeisti plastiką beveik neįmanoma. Tačiau kita problema - pernelyg platus plastiko naudojimas, kuris susijęs su poreikių tenkinimu. Gaminant plastiką iš iškastinių žaliavų išsiskiria daug anglies dioksido ir kitų išmetamųjų teršalų. Vienkartinis plastikas tampa arba teršalu, arba perdirbus - vertinga medžiaga. Jis pats nesuyra gamtoje, bet galime sumažinti jo taršą. Tereikia vengti vienkartinio plastiko pakuočių ir plastikinės taros – toks būtų pirmas žingsnis šioje kelionėje. Antra, plastiką galima perdirbti - namų ūkiai gali rūšiuoti atliekas. Trečias būdas - plastiko gamybai naudoti biologinius išteklius. ABB gamykloje Suomijoje jau kurį laiką iš jo yra gaminamos paviršinio montavimo dėžutės ir jų priedai. Ten pat gaminami dar inovatyvesni gaminiai - SAGA™ jungikliai ir kištukiniai lizdai, kurių gamybai naudojamos biomedžiagos iš Suomijos medienos (pjuvenos) ir maisto (kepimo aliejus) pramonės gamybos atliekų. Tai, kas kitu atveju būtų gamybos ir buitinės atliekos, įgyja naują vertę rinkoje. Abi produktų grupės yra geriausios kokybės plastiko, jei ne geresnės, lyginant su panašiais produktais, pagamintais iš "pirminio" iškastinio plastiko.
Kaspar Kreek, ABB Baltijos šalių saugos, sveikatos ir aplinkosaugos vadovas: Plastikinės pakuotės yra visur. Svarbu galvoti apie plastiką taip, kad jis nepatektų į aplinką ir netaptų mikroplastiku. Pavyzdžiui, jis į žmogaus organizmą gali patekti valgant žuvį. Tai tarsi tiksinti uždelsto veikimo bomba. Deja, dar nėra pakankamai tyrimų, kurie suteiktų informaciją, kaip mikroplastikas veikia mūsų organizmui. Nes net kelių dešimtmečių prireikė, kad sužinotume žalingą rūkymo poveikį. Mes tiksliai nežinome, kaip jis veikia. Bet galime sumažinti plastiko naudojimą. Drabužiai taip pat gali būti gaminami iš natūralaus pluošto. Turime rasti būdų, kaip neleisti plastikui patekti į aplinką.
Prisijunkite prie mūsų Žemės dieną ir kartu kurkime tvarią ateitį. Kartu mes galime apsaugoti mūsų planetą ateities kartoms.
