Energijos vartojimo efektyvumo simpoziumas: ateitį kuriame jau šiandien

Balandžio 17 d., kai Lietuvoje buvo minima Energetikų diena, ABB inicijavo ir kartu su VILNIUS TECH surengė Energijos vartojimo efektyvumo simpoziumą, kuriame, kartu su akademine bendruomene, pramonės įmonių atstovais ir tvarumo ekspertais, buvo aptarti inovatyvūs sprendimai, skatinamas bendradarbiavimas tarp pramonės ir mokslo bei aptarti praktiniai būdai, kaip Lietuvos pramonė galėtų veikti efektyviau ir tvariau. 

Renginys subūrė akademinės bendruomenės atstovus, pramonės įmonių lyderius ir tvarumo ekspertus, siekiančius dalintis įžvalgomis, patirtimi, ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių ir kurti tvarios ateities pagrindus.

ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pabrėžė, kad energijos vartojimo efektyvumas – tai triguba nauda: teigiamas poveikis klimato kaitai, didinamas energetinis saugumas bei konkurencinis pranašumas.

Diegiant jau dabar prieinamas, energetiškai efektyvias technologijas greičiausias investicijų atsiperkamumo galimybės slypi pramonėje ir pastatuose. Tam, kad tai paspartinti mums reikalinga nuosekli ir stabili finansavimo politika. Kuomet energetinis efektyvumas derinamas su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir elektrifikavimu, galime pasiekti išties puikių rezultatų, – dalinasi Justinas.

Anot Justino, skirtingų pozicijų ir komandų įsitraukimas organizacijose atlieka esminį vaidmenį diegiant naujas technologijas ir kaip tai atliepiama įmonės strateginiuose tiksluose. „Elektros poreikiui sparčiai didėjant dėl augančio pasaulinės populiacijos, kuri, kaip prognozuojama, pasieks 10 mlrd. jau 2050 metais, globalios urbanizacijos proceso, naujų duomenų centrų, pramonės ir pastatų elektrifikavimo, energijos vartojimo efektyvumas yra ne tik protingas bet ir būtinas”, – pažymi Justinas. 

Pagrindiniai simpoziumo akcentai ir įžvalgos

Simpoziumą atidarė Daiva Dėdinienė, UAB „Audifina“ tvarumo ekspertė, Tvarumo grupės vadovė,  LAVA valdybos nepriklausoma narė, EFRAG DRCF (Skaitmeninės atskaitomybės konsultacinio forumo) narė, kuri savo pranešime pabrėžė ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) strategijos svarbą pramonės įmonėms. Ji akcentavo, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ne tik ekonominė būtinybė, bet ir kertinis veiksnys siekiant tvarumo tikslų bei užtikrinant atitiktį naujausiems Europos Sąjungos tvarumo reikalavimams. 

Inovacijų agentūros GreenTech Hub grupės koordinatorė Audronė Janulaitytė pristatė valstybės teikiamas paramos programas, skatinančias pramonės įmones investuoti į energijos taupymo sprendimus. Žaliųjų finansų ekspertė Nora Laurinaitytė, CFA PhD, savo pranešime pristatė ILTE finansavimo kryptis bei Žaliųjų finansų instituto veiklą, bendradarbiavimo galimybes.  

Diskusijoje „Verslo pokyčiai ir investicijos į mokslą“ vyko aktyvi dalyvių įsitraukimo ir idėjų mainų sesija. Joje dalyvavo VILNIUS TECH atstovai: Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė, Mechanikos mokslo instituto direktorius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Artūras Kilikevičius,  Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovė iš Lietuvos energetikos agentūros Rasa Jaciničienė, LINPRA direktorius Darius Lasionis ir energetikos inžinierius įmonėje UAB „ Retal Lithuania” Albertas Trakimavičius. Diskusijos moderatorius Simonas Barsteiga iš VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų centro pabrėžė, kad glaudesnis bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo yra esminis veiksnys siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų. Taip pat buvo keliami aktualūs klausimai, tokie kaip paramos priemonės pramonei ir kaip jos prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, inovacijų ir skaitmenizacijos.  

VILNIUS TECH Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė diskusijos metu dalinosi, kad energijos vartojimo efektyvumas prasideda nuo duomenų ir suvokimo, ką turime šiandien: „Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia esama energijos vartojimo efektyvumo situacija, kokie realūs duomenys, kur daugiausiai suvartojama energijos. Be šios analizės neįmanoma priimti teisingų sprendimų. Deja, dažnai įmonės kuria strategijas neturėdamos pakankamo duomenų pagrindo, bazinės edukacijos.” 

Pramonės patirtis ir realūs sprendimai 

Po pietų dalyviai turėjo galimybę apsilankyti VILNIUS TECH Tvaraus vartojimo eksperimentinėje demonstracinėje erdvėje. Erdvės koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimo maisto grandinėje principu. Zonoje demonstruojama kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką̨ ir poveikį klimatui, ugdyti tvarius įpročius ir diegti juos kasdienybėje. 

Antrojoje pranešimų sesijoje Karolis Januševičius pristatė, kaip Lietuvai sekasi siekti  energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Energetinio audito specialistas Vladas Jablonskis pateikė praktinius pavyzdžius iš pramonės įmonių – nuo energijos nuostolių nustatymo iki tikslingų matavimų, leidžiančių įvertinti efektyvumo galimybes. Kaip teigia Vladas, auditas padeda sumažinti išlaidas, padidinti įrenginių efektyvumą ir sumažinti CO₂ emisiją.

Svarbus tiek kiekybinis (kiek energijos sunaudojama), tiek kokybinis (kur ir kaip ji naudojama) aspektas. Tiksliniai matavimai – tai specifinių, dažnai nepakankamai stebimų ar neautomatizuotai valdomų energijos vartojimo taškų fiksavimas naudojant įvairius matavimo prietaisus. Kai atsiranda matavimo duomenys net dešimties ekspertų skirtingos nuomonė ima sutapti, – dalinasi Vladas.  

ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pristatė Energijos vartojimo efektyvumo judėjimą, kuris šiuo metu vienija daugiau nei 570 organizacijų iš viso pasaulio.  

Baigiamojoje diskusijoje – „Su kokiais iššūkiais susiduria pramonės įmonės ir kokius sprendimus taiko siekiant energijos vartojimo tikslų?“ –  akecentuotas strateginis planavimas, visų organizacijos lygių darbuotojų įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Diskusijoje dalyvavo atstovai iš įmonių AB „Akmenės cementas“, UAB „Skadec LT“, „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Achema“ ir ABB.  

Diskusijai moderuoti buvo pakviesta tvarumo komunikacijos konsultantė ir VšĮ „Agenda'50“ direktorė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė, kurią pakvietė Baltijos automobilių detalių klasteris (BACC). Anot Viktorijos, santykis tarp privalomo ir savanoriško įsitraukimo į organizacijos veiklą yra gana subjektyvus ir neretai priklauso nuo elementaraus tvarumo raštingumo. Pavyzdžiui, ar pradedant vadovais ir baigiant eiliniais darbuotojais suprantama, ką reiškia tvarumo rodikliai, ar matomas tvarumo iniciatyvų tikslas ir prasmė. „Tvarumas – nėra vieno žmogaus atsakomybė. Energetikai, aplinkosaugos ir inžinerijos specialistai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su komunikacijos specialistais. Jei organizacijoje kalbėsime tik iš aplinkosaugos, energijos šaltinių ir vartojimo perspektyvos, pateiksime begalę skaičių ir rodiklių, bet niekas jų nesupras, kokia to prasmė“, – svarsto Viktorija.  

VILNIUS TECH Tvarumo centras – bendradarbiavimo platforma 

Renginio vieta nebuvo pasirinkta atsitiktinai – VILNIUS TECH Tvarumo centras simbolizuoja mokslo, verslo ir inovacijų sinergiją tvarumo srityje. Prisijungęs prie globalios, virš 570 narių jungiančios bendruomenės „Energy Efficiency Movement“, universitetas pabrėžė savo įsipareigojimą skatinti ir komunikuoti apie energijos vartojimo efektyvumą, tvarumą ir dalintis gerosiomis praktikomis. Simpoziumo organizavimas šioje erdvėje pabrėžia bendrą universiteto ir ABB tikslą – stiprinti dialogą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės, siekiant tvarios ateities.  

Energijos vartojimo efektyvumo judėjimas 

ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas pristatė „Energy Efficiency Movement“ (liet. energijos vartojimo efektyvumo judėjimas), kuris šiuo metu vienija daugiau nei 570 organizacijų iš viso pasaulio. Svarbu pažymėti, kad energetinis efektyvumas yra neatsiejama strategijos ir inovacijų vystymo dalis visos ABB grupės mastu, todėl yra skatinamos investicijas į mokslinius tyrimus. Kaip pavyzdį, galima naudoti elektros variklių ar pavarų atvejį, kodėl taip svarbu siekti energetinio efektyvumo, nes beveik visas paliekamas anglies dioksido rodiklis per produkto gyvavimo ciklą sugeneruojamas eksploatacijos etape, t.y. apie 97-99 proc. Todėl net mažiausias energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas gali turėti milžinišką teigiamą tiek aplinkosauginį poveikį, tiek  ekonominę, gamybinę kaštų taupymo naudą. 

center