Tvarus stilius: kuriame ekologišką rytojų

Įvairiausių pasaulio miestų erdves: nuo Oslo „Aker Brygge“ iki Niujorko „Times Square“ - praskaidrina „Vestre“ lauko baldai. Įmonės vadovas Jan Christian Vestre nori bendrovę paversti tvariausiu baldų prekės ženklu pasaulyje - ir jis eina teisinga linkme.

"Vestre" suoleliai Norvegijoje, Strynefjellet

Dar tada, kai tvarumas nebuvo tokia aktuali tema, „Vestre“ gamino ilgaamžius baldus. 1950-aisiais pastatyti parko suoleliai, nepaisant atšiaurių orų pietvakarių Norvegijos pajūrio mieste Haugesunde, vis dar puikiai išsilaikę. Dabar bendrovė planuoja atidaryti ekologiškiausią baldų gamyklą pasaulyje - tai bus didžiausia investicija į Norvegijos baldų pramonę per kelis dešimtmečius.

Jan Christian Vestre
Jan Christian Vestre

Prieš daugiau nei 70 metų įkurtas šeimos verslas tapo tuo, ką bendrovės įkūrėjo anūkas Jan Christian Vestre vadina „demokratiniu projektu“. Jis tapo bendrovės vadovu būdamas 25 metų amžiaus ir iškėlė toliaregišką įmonės viziją, kuria ne tik siekiama tausoti aplinką, bet ir paversti pasaulį geresniu.

„Kai kurie žmonės mano, kad tai naivu, bet man tai nerūpi, nes naivūs žmonės keičia pasaulį“, - sako Vestre. „Norint pasaulyje panaikinti skurdą, sustabdyti klimato pokyčius ir sumažinti žmonių nelygybę reikia trilijonų dolerių. Bet mes esame viso to dalis.“ Vestre bendrovę laiko  įrankiu, kuris gali keisti pasaulį; ir įrodo, kad apdirbamoji pramonė gali būti to „žaliojo pokyčio“ dalimi.

Tvarumas yra ne tik neatsiejama „Vestre“ dalis - tai varomoji jėga, kuri lemia verslo ir veiklos modelius. „Vestre“ nuolat meta iššūkį gamybos procesui, nes gamyklos Norvegijoje ir Švedijoje naudoja atsinaujinančią saulės energiją. Bendrovė iki 2025 m. siekia į tinklą perduoti ne mažiau kaip 20 procentų savo perteklinės energijos, o per dešimtmetį - dirbti be išmetamųjų teršalų. Naujausias „Vestre“ projektas - gamykla „The Plus“, kuri bus statoma Norvegijoje. Ji generuos 250 000 kWh atsinaujinančios energijos ir išmes bent 50 procentų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitos gamyklos.

„Kalbant apie „žaliąjį pokytį“, apdirbamoji pramonė nėra problemos dalis. Mes esame sprendimo dalis“, - sako Vestre ir priduria, kad bendrovė - be jokių išimčių - naudoja  pačias patvariausias medžiagas, skirdama didesnį dėmesį kokybei ir aplinkos apsaugai nei kainai. Švediškas plienas, naudojamas „Vestre“ balduose, yra pagaminamas su 30 procentų mažiau išmetamo CO2, lyginant su pigesnėmis alternatyvomis iš kitų pasaulio šalių, o perdirbtas „Norsk Hydro“ aliuminis laikomas „žaliausiu“ visame pasaulyje.

„Mes ne tik sumažiname išmetamų teršalų kiekį savo gaminiuose, tačiau rinkdamiesi  medžiagas, mes skatiname ir plieno bei aliuminio pramonę sukti teisinga linkme,“ - sako Vestre.

  • Times Square, New York
  • Kings Cross, London
  • Aker Brygge, Oslo

Nors Jan Christian Vestre nuo tada, kai stojo prie bendrovės vairo 2012 metais apyvartą padidino daugiau nei trigubai ir įrodė, kad verslas gali būti ir pelningas, ir tvarus, jis sako, kad pelnas nėra pagrindinis prioritetas. „Gerokai svarbiau elgtis teisingai ir siekti ilgalaikių tikslų.“

Ilgalaikiai tikslai yra viena priežasčių, kodėl „Vestre“ skiria 10 procentų savo metinio pelno tvarių projektų visame pasaulyje finansavimui. „Jei visos Norvegijos įmonės elgtųsi taip, kaip „Vestre“ ir skirtų 10 procentų savo pelno, tai Norvegijos verslas dvigubai viršytų visą šalies pagalbos užsieniui biudžetą“, - sako Vestre.

Bet kaip rasti pusiausvyrą tarp verslo tvarumo ir aplinkos apsaugos?

„Turime mesti iššūkį kai kuriems savo ekonominiams modeliams“, - sako Vestre. "Bendrovės, nenorinčios keisti savo požiūrio, gali ilgai neišgyventi, nes jaunoji karta turi didesnius lūkesčius ir kelia didesnius reikalavimus aplinkai," - priduria jis.

„Vestre“ produkcija gaminama brangiose Skandinavijos šalyse ir jai suteikiama garantija visam gyvavimo ciklui. „Mūsų patarėjai sako, kad tai beprotiška, tačiau aš esu tikras dėl kokybės ir žinau, kad elgiamės teisingai“, - sako Vestre. „Mes taip darome, bet vis tiek dirbame pelningai. Gal kai kurios įmonės per daug galvoja apie pelną, vietoj to, kad galvotų apie tai, kaip galėtų prisidėti prie bendros gerovės. Manau, kad tada jos būtų pelningos“.

Gamykla
Gamykla "The Plus", kuri bus statoma Norvegijoje, Magnor

Klimato krizė, Vestre įsitikinimu, yra glaudžiai susijusi su tuo, ką jis vadina išteklių krize - prastos kokybės produktų gamyba ir jų išmetimas. „Tai negali tęstis“, - jis teigia.

Naujos dizaino tendencijos pramonę skatina kasmet gaminti naujus produktus. Tai nėra tvarus požiūris, kai visiškai gerus baldus reikia keisti naujais, nes jie „nebe stilingi“. „Vestre“ dirba taip, ką vadina „Vision Zero“ - "gamina nulį produktų, kurie nėra amžini“.

„Mes išbandome naują verslo modelį, kai galima grąžinti senus ir susidėvėjusius baldus į  gamyklą, juos perdažome, pakeičiame kai kurias dalis, kad jie būtų kaip nauji - ir tada juos galima parduoti, išnuomoti ar paskolinti. Tokiu būdu tai, kas vienam atrodo senamadiška, kitam gali būti nauja ir tinkama“.

Šis požiūris, pasak Vestre, gali padėti įmonei sumažinti savo pačių energijos suvartojimą iki 80 procentų. Kita priemonė, padedanti „Vestre“ optimizuoti veiklą ir taip  sumažinti išmetamų teršalų kiekį, yra investicijos į naujas technologijas.

Vestre gamykloje Torsby, Švedijoje
Vestre gamykloje Torsby, Švedijoje

Bendrovės gamykloje Švedijoje, Torsbyje naudojami ABB suvirinimo robotai, kurie, kaip pripažįsta Vestre, lyginant su rankiniu darbu, pakėlė gamybos produktyvumą. „Vieną iš mūsų geriausiai parduodamų produktų, kurių kasmet pagaminame tūkstančius, suvirindavome per 25 minutes. Dabar ABB robotai tai padaro greičiau nei per keturias minutes“, - sako Vestre.

„Iki 2025 metų siekiame tapti didžiausiu gatvės baldų tiekėju Europoje. Siekiame tapti pripažintu tvariausiu baldų prekės ženklu pasaulyje. Ir gamybos nenorime iškelti iš Skandinavijos. Sakydami, kad būsime didžiausi, ekologiškiausi ir vis dar gaminsime baldus brangiose šalyse, turime galvoti apie produktyvumą ir investuoti į naujas technologijas.“

Be tvaraus verslo „Vestre“ tyrinėja kitas aplinkosaugos iniciatyvas, tokias kaip bendradarbiavimas su Norvegijos organizacija SINTEF, kuriančia medžiagas be vandenynus teršiančių plastiko atliekų.

„Vestre“ gamyboje nenaudojamas plastikas - visi mūsų produktai yra gaminami iš metalo ir medžio. Bet mes dalyvaujame šiame projekte, nes skatiname ir siekiame ištirti kitokias verslo galimybes“, - sako Vestre.

Projektas, kuris tapo visaverte įmone „Ogoori“, siekia rinkti ir perdirbti plastiką, iš jo pagaminant naujus produktus, kuriuos galima nuomoti ir stebėti, kad jie nepatektų į vandenyną 50 metų nuo dabar.

„Mes jau esame atlikę keletą bandymų SINTEF laboratorijoje Trondheime, o perdirbto plastiko kokybė yra daug geresnė, nei tikėjomės“, - sako Vestre.  Jei rezultatai ir toliau teiks vilčių, „Vestre“ gali svarstyti naudoti perdirbtą vandenyno plastiką savo gaminiuose: „Tai taip pat yra produkto kūrimas - naujų medžiagų ir technologijų įvedimas“.

Technologijų evoliucija, tiksliau sakant, revoliucija yra tai, kas, Vestre įsitikinimu, gali ne tik pramonę, bet ir besivystančias šalis pakreipti link švarios energijos: „Kodėl jie turėtų investuoti į iškastinį kurą, kai gali pereiti iškart prie atsinaujinančių energijos šaltinių? Mes galime iš skurdo išgelbėti žmones, bet galime tai daryti tvariu būdu.“

Tačiau tai nereiškia, kad reikia stabdyti ekonomikos augimą: „Manau, kad yra juokinga kalbėti apie ekonomikos augimo stabdymą. Jei besivystančioms šalims sakysime, kad jų gyvenimo kokybė nebus tokia pati kaip mūsų, mes jų niekada nepritrauksime.“

Vestre pataria kalbėti apie ekonomikos augimą ir atsiriboti nuo gamtos išteklių naudojimo, pateikdamas savo įmonės pavyzdį: „Mes patys gaminamės energiją iš saulės; sunkvežimius  varo naujausios kartos biodegalai, bet artimiausiu metu planuojame pereiti prie elektra varomų sunkvežimių. Mes naudojame "žaliausią" plieną ir aliuminį pasaulyje, o mūsų gamyklose nenaudojamas iškastinis kuras.“ 2019 m. „Vestre“ grupė augo 20 procentų, o išmetamų teršalų kiekį sumažino 10 procentų. Tai reiškia, kad jie ir auga, ir mažina savo išmetamų teršalų kiekį: „Būtent tai ir turiu minty, kai atsieju ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo“, - patvirtina Vestre.

Pasak Vestre, kitas svarbus jų filosofijos aspektas yra tas, kad nebeįmanoma ignoruoti naujos kartos, kuri reikalauja spręsti klimato kaitos klausimus konkrečiais veiksmais. Karta, kuriai atstovauja aplinkos aktyvistė Greta Thunberg, bus „ypač galinga po 5–10 metų“, - sako jis. „Jų  atstovai bus visuose pasaulio parlamentuose ir dalyvaus visų sprendimų priėmimuose. Jie nesileis į kompromisus.“

Nauja sprendimų priėmėjų karta suteikia Vestre priežastį optimizmui: „Penkeri metai atneš  didžiulius pokyčius, o žmonės ir įmonės, kurie prie to neprisitaikys, po penkerių metų turės pasitraukti. Štai kodėl mums reikia naujų ekonominių modelių - kad galėtume priimti teisingus ilgalaikius sprendimus“.

Be to, Vestre įsitikinimu, tvarumo srityje pirmaujančių įmonių klientai bus laimingi. „Jie taip pat galės padidinti savo pelną. Tvari veikla padės jiems taupyti išteklius ir energiją; sunaudoti mažiau medžiagų, taip gaunant didesnę investicijų grąžą.“

Tvarus vystymasis ir ekologiškas augimas turėtų būti ne grėsmė, o „didžiulė verslo galimybė“, - sako Vestre. Tai ateities klausimas: „Ar išdrįsime eiti ta linkme, ar pamatysime verslo galimybes, kurias atveria toks požiūris. Mes manome, kad tai nuostabios verslo galimybės, jei viską darysime teisingai“.

Nuorodos

Susisiekite su mumis

Atsisiuntimai

Dalintis šia informacija

Facebook LinkedIn Twitter WhatsApp