Pasaulyje augant neapibrėžtumui, nauju konkurenciniu pranašumu tampa pastatų atsparumas. Nuo rekordinių karščio bangų iki potvynių ar vis dažnėjančių kibernetinių išpuolių – pastarieji metai priminė, kaip greitai keičiasi ir koks sunkiai prognozuojamas tampa mūsų pasaulis. Todėl visiems, kurie projektuoja, valdo ar prižiūri pastatus, šiandien akivaizdu tai, kad atsparumas nebėra tik gražus priedas. Tai yra būtina investicija į saugumą, nepertraukiamą veiklą ir ilgalaikę turto vertę.
Rizikos auga itin sparčiai. Per pastaruosius dvidešimt metų klimato sukelti nuostoliai pasaulio ekonomikai siekė beveik 3 trilijonus JAV dolerių 1, o ekstremalių reiškinių – nuo audrų ir potvynių iki miškų gaisrų bei sausrų – išaugo beveik dvigubai.
Taigi, kas šiandien apibrėžia pastato atsparumą?
Svarbu ne vien tai, iš kokių medžiagų pastatas pastatytas – dar svarbiau, kokiems išbandymams jis pasiruošęs.
Atsparumas šiandien reiškia gebėjimą veikti net susidūrus su tokiais trikdžiais, kaip fiziniai pažeidimai, kibernetiniai išpuoliai ar netikėti tam tikros veiklos sutrikimai. Šiandieniniai pastatai turi būti projektuojami taip, kad būtų galima numatyti rizikas, atlaikyti smūgius ir greitai prisitaikyti prie pokyčių, nesvarbu, ar juos sukelia gamta, ar technologijos.
Atsparumas klimato poveikiui
Kai audros metu nutrūksta elektros tiekimas ar temperatūra pakyla iki pavojingo lygio, pastatai, turintys išmaniąsias energijos valdymo sistemas – apkrovų kontrolę, vietinės energijos optimizavimą ir integruotą energijos kaupimą – gali išlikti veiklūs. Tokios sistemos užtikrina žmonių saugumą, leidžia tęsti darbą ir padeda išvengti brangių prastovų.
Atsparūs pastatai saugumą užtikrina keliais lygmenimis. Nors pvz. avarinis apšvietimas nėra dėmesio centre kasdieninėse situacijose, tačiau kritinėse - jis tampa gyvybiškai svarbus – padeda žmonėms orientuotis ir pasiekti saugią vietą tada, kai būna prastas matomumas ar nutrūksta elektros tiekimas.
Pastarųjų metų patirtys aiškiai parodė, kas nutinka, kai infrastruktūra nėra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. 2024 m. birželį Teksasą alinusi kaitra paskatino rekordinį elektros vartojimą ir sukėlė milžinišką elektros tinklo apkrovą. Dalis pastatų liko be vėsinimo ir kitų būtinųjų paslaugų, nes jų sistemos nebeatlaikė krūvio. Tačiau tie pastatai, kuriuose veikė vietiniai atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos kaupimo įranga ir prisitaikantis apkrovų valdymas, išliko veiklūs – jie užtikrino žmonių saugumą, o verslams leido tęsti darbą.
Tai, kas įvyko Teksase, gali nutikti ir kitose pasaulio vietose. Kadangi nė vienas regionas nėra visiškai apsaugotas, svarbu, kad pastatai būtų pasirengę įvairiems netikėtumams.
Skaitmeninis atsparumas
Pastatams tampant vis labiau susietiems, o iki 2030 m. pasaulyje prognozuojama daugiau nei 40 milijardų IoT įrenginių2 – atsiveria galimybės išmanesniam veikimui. Tačiau kartu didėja ir priklausomybė nuo skaitmeninių sistemų, o su jomis ir atsparumo poreikis.
Kibernetinės atakos prieš pastatų sistemas kasmet išauga net 400% 3, sukeldamos realias pasekmes – nuo kelių dienų trukusių šildymo sutrikimų iki visiško veiklos nutraukimo.
Riziką didina ne tik tikslingos kibernetinės atakos – vis labiau pažeidžiamais mus daro ir auganti priklausomybė nuo skaitmeninės infrastruktūros.
Todėl atsparumas turi vystytis kartu su inovacijomis. Šiuolaikiniai išmanieji pastatai turi turėti saugią skaitmeninę infrastruktūrą, nuotolinį stebėjimą ir prognozuojamą priežiūrą, kad būtų galima išvengti sutrikimų dar prieš jiems įvykstant ir užtikrinti kritinių sistemų veikimą tada, kai tai svarbiausia.
Atsparumas ir sveikata: dėmesys žmogaus gerovei
Atsparumas – tai ne tik pastato gebėjimas išlikti funkcionaliam – jis tiesiogiai susijęs ir su mūsų sveikata. Nuo oro kokybės sistemų iki bekontakčių valdiklių – pastaraisiais metais supratome, kaip svarbu, kad pastatai gebėtų reaguoti į visuomenės sveikatos grėsmes ir kartu išlaikyti įprastą gyvenimo bei darbo ritmą.
2020 m., pandemijos įkarštyje, Italijos ligoninės, turėjusios išmanias oro valdymo sistemas ir pažangią ŠVOK infrastruktūrą, fiksavo gerokai mažesnę infekcijų plitimo riziką. Tai aiškiai parodė, kad vidaus patalpų kokybė tiesiogiai veikia žmonių sveikatą.
Atsparumas saugo žmones, bet kartu jis saugo ir pastatų vertę.
Atsparumo nauda verslui
Draudikai, reguliavimo institucijos ir investuotojai atsparumą vis dažniau vertina kaip svarbų turto vertės ir rizikos veiksnį. Apskaičiuota, kad kiekvienas JAV doleris, investuotas į prisitaikymą prie klimato kaitos, gali sukurti net 4 dolerių ekonominę grąžą4. Be to, atsparumo didinimo sprendimai gali sumažinti ilgalaikes priežiūros išlaidas iki 30 % 5.
Tuo tarpu žemų ir vidutinių pajamų šalys dėl nepakankamo infrastruktūros atsparumo kasmet patiria mažiausiai 390 mlrd. JAV dolerių nuostolių6.
Neužtenka turėti viltį – atsparumą reikia planuoti.
Kaip ABB kuria atsparius pastatus
ABB padeda formuoti atsparių, ateičiai pasirengusių pastatų viziją. Mūsų išmaniosios pastatų sistemos – tokios kaip ABB Cylon®, ABB Ability™ ir pažangūs ŠVOK valdikliai – užtikrina, kad kritinės funkcijos veiktų net esant didelei apkrovai. Energijos kaupimo sprendimai, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra ir apkrovų balansavimas stiprina energetinę nepriklausomybę. Automatizavimo priemonės ir nuotolinės diagnostikos įrankiai mažina riziką ir maksimaliai didina veikimo laiką. O atvira, ateičiai parengta sistemos architektūra leidžia sprendimams augti kartu su besikeičiančiais klientų poreikiais.
Toks yra pastatų atsparumas praktikoje, kuris leidžia jiems ne tik išlikti, bet ir sklandžiai veikti net ir esant sudėtingoms sąlygoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. išmaniųjų pastatų skaičius pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai7. Tai – reikšminga pgalimybė, bet kartu didelė atsakomybė.
Turime galimybę atsparumą nustatyti kaip naują normą – kurti pastatus, gebančius ne tik įveikti iššūkius, bet ir sustiprinti bendruomenes.
1 https://www.undrr.org/publication/human-cost-disasters-overview-last-20-years-2000-2019
2 https://iot-analytics.com/number-connected-iot-devices/
3 https://www.zscaler.com/press/zscaler-threatlabz-finds-400-increase-iot-and-ot-malware-attacks-year-over-year-underscoring
4 https://www.worldbank.org/en/news/press-release/2019/06/19/42-trillion-can-be-saved-by-investing-in-more-resilient-infrastructure-new-world-bank-report-finds
5 https://institute.global/insights/climate-and-energy/protecting-the-future-an-agenda-for-building-climate-resilient-economies
6 https://www.worldbank.org/en/news/press-release/2019/06/19/42-trillion-can-be-saved-by-investing-in-more-resilient-infrastructure-new-world-bank-report-finds
7 https://www.ciscolive.com/c/dam/r/ciscolive/global-event/docs/2024/pdf/CENGRN-1000.pdf
